darželis

Vaikystė gamtoje

Daugelis žinome, kad nuo laiko, praleisto gryname ore, priklauso mūsų fizinė ir emocinė savijauta. Dėl kintančio gyvenimo būdo vaikai lauke praleidžia vis mažiau laiko – ypač šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku. Tad vienas iš mūsų tikslų, kad mažieji akademijos lankytojai turėtų kuo daugiau kontakto su žeme, natūralia aplinka.

Europos šalyse, ypač Skandinavijoje, lauko darželiai gyvuoja jau ne vieną dešimtį. Pirmosios tokio pobūdžio ugdymo įstaigos pradėjo kurtis Danijoje, vėliau ir kitose Skandinavijos šalyse. Gera naujiena, kad visai neseniai ir Lietuvoje įteisinta lauko darželių veikla – taip valstybinės institucijos pripažino, kad lauko ugdymas yra svarbus ateities švietime.

Kodėl lauke?

Tyrimai rodo, kad laikas lauke – gyvybiškai būtinas, jei norime, kad vaiko raida būtų visavertė. Pasaulyje atliktais tyrimais įrodyta, kad vaikų buvimas lauke visą dieną ir ištisus metus daro teigiamą įtaką jų mokymuisi ir vystymuisi, nes:

• sukuria pasitikėjimo savimi jausmą,
• sumažina stresą,
• pagerina dėmesį ir atmintį,
• skatina vaikus valgyti sveikiau,
• vysto pažintinius ir analitinius gebėjimus,
• teigiamai veikia nuotaiką ir psichologinę gerovę.

Nors daug laiko praleisime natūralioje gamtoje, tačiau vaikai lauke bus tiek, kiek jiems ten yra jauku, įdomu ir smagu. Jei pasidarys nebemalonu, per šalta, per drėgna, eisime į vidų ir veiklas tęsime patalpose.

Žaidimas – gyvenimo dalis

Lauko pedagogikos idėja remiasi ne tik vaikų sveikatinimu,  supažindinimu su jį supančia aplinka bei gamtos dėsniais, bet ir laisvo žaidimo integravimu į kasdienį vaikų gyvenimą. 

Laisvas žaidimas

Laisvas žaidimas – tai nestrūktūrizuota ir vaikų inicijuota veikla, kuriai nekeliami suaugusiųjų sugalvoti tikslai ir reikalavimai bei veiklos principai, suteikiant saugią aplinką. Ribos apmąstomos atsižvelgiant į vaikų poreikį žaisti ir, labai dažnai, patys vaikai nujausdami, kas saugu, o kas ne, bei kas yra ir kas nėra vertybė, nusibrėžia savo taisykles.

Publikacijoje „Laisvas žaidimas ankstyvojoje vaikystėje“ (Free Play in Early Childhood, 2007) nurodoma, kad laisvo žaidimo metu vaikai sužino, kokios yra medžiagos, priemonės ir kokios jų paskirtys arba galimi panaudojimo būdai bei panaudoja šias žinias savo kūrybiniame žaidime, atskleidžia savo emocijas ir vidinius jausmus taip pat, kaip ir polinkius bei interesus, išlaiko emocinę pusiausvyrą, fizinę ir mentalinę sveikatą bei gerovę. Taip pat laisvo žaidimo metu vaikai susiduria ir sprendžia gėrio ir blogio, stiprybės ir bejėgiškumo, gimimo ir mirties klausimus, o šių problemų sprendimas padeda pereiti į savarankišką gyvenimą. 

Laisvas žaidimas ugdo kūrybingumą, vaizduotę, sprendimų priėmimą, loginį ir kritinį mąstymą, problemų sprendimą, savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir kitais, kognityvinius, socialinius, lingvistinius, komandinio darbo ir diplomatijos įgūdžius, emocinį intelektą ir svarbiausia, mažina stresą bei suteikia vaikams galimybę kontroliuoti situacijas, taip visam gyvenimui suformuojant suvokimą, kad tai jis gali valdyti gyvenimo aplinkybes, o ne turi būti priklausomas nuo jų.

2010 metais Pietų Karolinos Universiteto, fizinio lavinimo mokslų specialistai Ruselas Peitas (Russell Pate) ir gydytoja Dženiferė O’Neil (Jennifer O’Neil) įrodė, kad aktyvaus laisvo žaidimo metu vaikai gauna didesnius fizinius krūvius ir didesnę naudą raumenų vystymuisi negu žaisdami struktūruotus sportinius žaidimus.